Onichomikozė arba nagų grybelis yra užkrečiamas 
grybelinė liga, kuri pažeidžia rankų ir kojų nagus ir lengvai perduodama kitiems. Dažniausiai sukėlėjai yra Trichophyton, Epidermophyton arba Microsporum genties grybai. Augimui ir dauginimuisi grybų kolonijos naudoja baltymą keratiną, kuris yra vienas iš nagų, plaukų ir viršutinio odos sluoksnio (epidermio) komponentų.
Onichomikozė lengvai perduodama tiek per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu ar gyvūnu, tiek per kitus perdavimo veiksnius, pavyzdžiui, per kontaktą su paciento asmeniniais daiktais ar bet kokiais daiktais, kurie kažkaip sąveikavo su infekcijos nešiotoju. Tai dažniau pasitaiko vyresnio amžiaus žmonėms arba suaugusiems, kurių imuninė sistema susilpnėjusi.
Nors pats nagų grybelis nekelia pavojaus gyvybei, jis „priekabiuoja“ žmogaus imuninę sistemą, organizmas tampa labiau pažeidžiamas kitų ligų, o netinkamas gydymas gali išprovokuoti nepataisomas komplikacijas, todėl nagų grybelio gydymas turi būti vertinamas labai rimtai.
Nagų grybelio priežastys
Šilta ir nuolat drėgna aplinka yra optimalios sąlygos grybų kolonijoms. Užsikrėtimo rizika padidėja tose vietose, kur nesilaikoma sanitarinio ir epidemiologinio režimo. Onichomikozę galite „pasigauti“ viešose vietose arba per bendrus objektus.
Grybai yra natūralūs odos ir gleivinių gyventojai; imuninė sistema su jais susiduria nuolat ir, būdama sveika, gali lengvai su jais susidoroti. Tačiau kai kurie veiksniai sumažina organizmo apsaugą, taip suaktyvindami grybelių invaziją. Tarp jų:
- sirgo sunkiomis ligomis;
- kraujotakos sutrikimai (pavyzdžiui, dėl ankštų batų);
- nuolatinis buvimas šiltoje, drėgnoje aplinkoje (pavyzdžiui, su hiperhidroze ar šlapiais batais);
- hormonų disbalansas;
- venų trombozė, sisteminės kraujagyslių ligos;
- nagų sužalojimai;
- antibakterinių vaistų vartojimas;
- stresas ir kt.
Mikozėms ypač jautrūs pacientai, sergantys sisteminėmis ligomis: cukriniu diabetu, žvyneline, imunodeficito ligomis.
Onichomikozės išsivystymo tikimybė yra daug didesnė žmonėms, kenčiantiems nuo odos grybelio. Odos mikozę lydi stiprus niežėjimas, o nuolatinis kasymasis sukelia nagų užkrėtimą ir infekcijos plitimą.
Nagų grybelio tipai
Onichomikozė reiškia paviršines mikozes – grybelines invazijas, kurios pažeidžia odą ir gleivines. Jei imuninė sistema labai nusilpusi, gali išsivystyti gilios mikozės – grybelinės vidaus organų infekcijos.
Yra daug nagų grybelio tipų, tačiau jie visi skirstomi į vieną iš trijų kategorijų:
- Normotrofinė onichomikozė – nagas gali pakeisti spalvą, pasidengti šviesiomis dėmėmis ar juostelėmis, tačiau nago plokštelės forma ir struktūra nekinta.
- Hipertrofinis - nagas pastebimai pagelsta, storėja, deformuojasi, prarandamas nago blizgesys, pradeda griūti į šonus.
- Onicholitinis (atrofinis) – pažeisti nagai tampa ploni, trapūs ir palaipsniui nusilupa nuo nago guolio.
Nagų plokštelės grybelio pažeidimo požymiai
Yra daugybė grybelių rūšių, todėl ligos simptomai gali pasireikšti įvairiais būdais:
- atsiranda šviesių dėmių ar juostelių;
- nagų spalva tampa žemiškai pilka, geltona arba šviesiai ruda, pakinta rožinis atspalvis;
- nagas storėja, deformuojasi, skilinėja, o pažengusiais atvejais nusilupa;
- skausmas pažeisto nago srityje, ypač dėvint batus.
Onichomikozės pažeisti nagai gali sukelti nemalonų kvapą ir stiprų skausmą vaikštant. Pažengusios grybelinės infekcijos gali sukelti alergines reakcijas ir sukurti palankią „platformą“ kitų infekcinių ligų vystymuisi.
Vystymosi etapai
Grybelis gali patekti per laisvą (distalinį) nago kraštą, šonines raukšles šonuose arba per pažeistas nago vietas. Pirma, infekcija fiksuojama ant nago kraštų ir augant kolonijai išplinta į visą nagą. Grybelis gali prasiskverbti į epitelio audinį po nago plokštele per mikro įtrūkimus ir žaizdas ant nago.
Dažniausiai grybeliu pirmieji kenčia didieji pirštai. Pirmosios onichomikozės apraiškos yra šviesių dėmių atsiradimas ant nagų. Pasikeičia nago plokštelės spalva – išnyksta rausvas atspalvis, būdingas sveikiems nagams. Nago plokštelė tampa žemiškai pilka, gelsva arba balkšva, praranda skaidrumą. Nago kraštas pradeda skilinėti ir plonėti.
Jei grybai užsifiksavo ir atsirado grybiena, palaipsniui prasideda nago deformacija. Įsiskverbusi į nago plokštelę, mikozė lėtai plinta į kietąjį nago apvalkalą, o po to į gretimus audinius. Atsiranda oro ertmės ir prasideda delaminacija. Kai kurie bando nupjauti visą paveiktą vietą - tai neduos laukiamo rezultato, nes infekcija jau prasiskverbė į gilesnius sluoksnius. Kartais nagų audinio formavimosi procese atsiranda sutrikimų – nagai prastai augs, o naujos vietos atsiras jau deformuotos.
Toliau nagas pradeda gesti, gali atsirasti skausmas, jaučiamas nemalonus kvapas. Kitas infekcinio proceso etapas yra grybelio pernešimas į kaimyninius nagus ir gretimas odos vietas.
Kuo ilgiau ignoruosite grybelio problemą, tuo stipriau jis „įsišaknija“ organizme ir tuo sunkiau vėliau jį išgydyti. Todėl pasikeitus nago spalvai, jo struktūrai ar formai, reikia nedelsiant kreiptis į dermatologą ar mikologą.
Onichomikozės diagnostika ir gydymas
Onichomikozė savaime nepraeis. Onichomikozės gydymas „liaudiškais metodais“ arba antimikotinių vaistų vartojimas „atsitiktinai“, kaip taisyklė, nėra efektyvus. Net jei tai atneša trumpalaikį poveikį, laikui bėgant negydoma liga pasikartoja. Norint atsikratyti onichomikozės, reikia sistemingo požiūrio ir gydytojo dalyvavimo.
Diagnozei patvirtinti dažniausiai skiriamas nagų įbrėžimas – mikroskopinis tyrimas, ar nėra patogeninių grybų, tada atliekamas pasėlis, siekiant nustatyti konkretų sukėlėją. Remdamasis tyrimo rezultatais, gydytojas galės pasirinkti optimalų gydymo kursą.
Onichomikozės gydymo kursas gali trukti nuo 2 iki 6 mėnesių, priklausomai nuo ligos sunkumo. Rezultatas bus matomas vėliau, dar po kelių mėnesių, kai nagas atsigaus.
Antimikotiniai preparatai yra tiek vietinio (kremas, purškalas, tepalas, gelis), tiek kompleksinio veikimo (injekcijos, tabletės) preparatai. Be vaistų vartojimo, grybelio gydymo metu būtina dezinfekuoti batus, pirštines, grindis ir vonios kambarius, rankšluosčius ir patalynę.
Itin pažengusiais atvejais nagas sunaikinamas tiek, kad vienintelis veiksmingas gydymas yra jo pašalinimas. Tačiau operacijos imamasi tik tuo atveju, jei kiti onichomikozės gydymo metodai buvo nesėkmingi ir yra tolesnio infekcijos plitimo pavojus.
Nagų grybelio prevencija
Organizmas nesudaro specifinio (tikslinio) imuniteto grybeliui, todėl net ir sėkmingai išgydžius onichomikozę, nesilaikant higienos taisyklių, kyla pakartotinio užsikrėtimo pavojus.
Kad nesusirgtumėte onichomikoze, svarbu:
- laikytis asmeninės higienos taisyklių;
- nenaudoti kitų žmonių asmeninių daiktų ar drabužių;
- kasdien plaukite kojas (ar bent pėdas) vėsiu vandeniu ir muilu;
- kad kojinės ar kojinės visada būtų švarios ir sausos; jei esate linkęs gausiai prakaituoti, gydykite pėdas specialiais preparatais;
- neleiskite nagams augti, bet ir nekirpkite jų per trumpai, kad jie liktų lygūs su kojų pirštų pagalvėlėmis;
- periodiškai dezinfekuokite nagus antiseptiku;
- Reguliariai valykite ir venkite drėgmės bei per didelės drėgmės.
Pažeidus nagus, svarbu nedelsiant gydyti žaizdą antiseptikais ir kreiptis į gydytoją dėl greito žaizdos gydymo, nes tai gali būti grybelinės infekcijos „vartai“.